Kelionės video: https://www.youtube.com/watch?v=brr0W2-bi2w
2017-11-17 08:00 Pagaliau po atidėto skrydžio galima pasakyti – Labas rytas, Cambodia! Labas, Siem Reap! Aplenkėm Lietuvos laiką 5 valandomis.
Pirmas vaizdas – Omg kaip čia karšta!! Kai išskridau iš Vilniaus buvo vos keli laipsniai virš 0, o čia pasitinka >30 laipsnių drėgna kaitra. Norisi kuo greičiau iššokti iš ilgarankovių marškinių ir lėktuve sulaistytų džinsų (this is another story, bro..).
Viešbutis, miegas, darbas, didelė kompanija, o po to penktadieniškas vakarojimas ir Pub Street, bei joje esančio Temple Bar aplankymas – tai gan populiarus (bent jau tarp mūsų didelės lietuviškos kompanijos) 3 aukštų baras, kiekviename iš jų sava muzika bei publika. Pvz. 3 aukšte ant stogo yra baras, sėdmaišiai, fontanėlis, mažai triukšmo, groja gyva muzika.
2 aukšte baras, DJ, biliardas, o pirmajame renkasi daugiausiai publikos (baras, DJ ir daug vietinių arba ne vietinių šokėjų. Ai dar ir DJ, mėgstantis solo pavaryt ant dainos).
Šeštadienis (2017-11-18) Kas liko gyvi po penktadienio vakarojimo (leisgyviai included as well – šiek tiek perdedu) motoroleriais išlėkėm po vietinę fauną ir florą pasižvalgyti.
Per keletą valandų su sustojimais apvažiavome gan didelį West Baray ežerą, kuriame vanduo ne blogesnis nei mūsų Neryje (nesimaudžiau, bet iš bendro vaizdo spėju), taip pat jame yra salelė, kurioje stovi XI a. West Mebon šventykla (girdėjau šiuo metu ji yra restauruojama, todėl patekti į ją negalima).
Pakeliui aplankėme vietinius kaimelius, kuriuose mediniai arba šiaudiniai namai pastatyti ant aukštų medinių polių, o aplink laksto mieli, basi, purvini vaikiukai.
Bevažiuojant pasirodė, kad viename kieme mačiau gulinčią (be jokio aptvaro) didelę kiaulę, bet mano kompanjonai nė vienas to nepatvirtino, tad pamaniau, kad man pasirodė, tačiau, kai po kelių dienų viena važinėjausi po apylinkes, įsitikinau, kad su mano akimis viskas gerai. Bevaikštant ir befototgrafuojant vieną naujai statomos šventyklos teritoriją išgirdau kažkokį šiugždenimą, atsisukau, o už manęs šmirinėjo belekokio dydžio taiki kiaulė (iš karto atsiprašau visų, o ypatingai kalbininko Davido už žargoną). Pasirodo vienuoliai taip augina kiaules… toje pačioje aplinkoje kaip, kad visi gyvena.
Taip viena besivažinėdama po man nežinomas Siem Reap’o teritorijas atradau ne tik vienuolius statančius šventyklą, bet ir labai gražių vietų, tokių kaip lotosų plantacijos (Lotus farm) su joje suręstomis pavėsinėmis/kavinėmis, kalną su įspūdingais vartais ir Wat Preah Prom Rath Tours šventykla jo viršūnėje. Užlipusi ilgais, aukštais laiptais į kalną stovėjo bilietų kontrolierius, tačiau kai aš atėjau jau buvo apie 17 val. ir žmogelis baigęs darbą pasakė, kad galiu tęsti kelionę į kalną ir šventyklą nemokamai. Nuo šio kalno atsiveria nepakartojamas vaizdas į kaimus, įsikūrusius ant vandens.
Kalno viršūnėje, prie šventyklos sutikau daug vienuolių, kurių paprašius leisti juos nufotografuoti jie tuojau pat sustojo ant laiptų pozuoti. Kadangi jau buvo po 17 val. ir žinojau, kad labai greitai sutems, tuojau pat apsisukau ir leidausi kalnu žemyn link motorolerio. Vienuoliai taip pat ėjo iš paskos, todėl nepraleidau progos pabendrauti. Tai buvo 20-21metų jaunuoliai ir 12 metų vaikai, kurie maloniai leidosi kalbinami bei fotografuojami.
Per kitas kelias dienas spėjau pabuvoti vietiniame, tačiau labiau turistams skirtame sporto klube ir su kolegėm sušokti zumba (vienkartinis įėjimas 4-5$).
Apsilankiau centriniame Siem Reap’o turguje. Įspūdžiai visokie.. Kas apie daiktus ir džiovintus vaisius – viskas puiku, bet tada patekau į juvelyrikos zoną, kur mane neramino vis aštrėjantis šlykštus mėsos ar žuvies kvapas.. Ir štai “nuostabioji” mėsos zona..
Neįsivaizduoju kaip žmonės valgo tas vytintas ar džiovintas dešras, kurios visos aplipę musėmis, o jau nekalbu apie šviežią mėsa, kuri tiesiog pakabinta ir šyla +30 laipsnių kaitroje. Bet palauk, gal ir įsivaizduoju, ar gi ne būsiu viena iš tų, kuri tai valgė? Nes gi nežinau iš kokios mėsos kavinėse buvo pagamintas maistas… Jeigu taip, tai tada viskas gerai, aš gyva ir sveika.
Apie masažo salonus. Buvau tik dviejuose, tačiau pirmąjį būtų apskritai sunku pavadinti masažo salonu.. Nors iš išorės su stendu, pavadinimu ir t.t. niekas nekėlė įtarmo, tačiau viduje pasirodė kiek nešvaru ir netvarkinga.. P.S. Jie teigia, kad daro ir manikiūrą, tačiau tie keli pustuščio apdžiūvusio lako buteliukai pastatyti prie lango pasitikėjimo irgi nekėlė.. Na, bet aš gi ne kokia bailė, nepulsiu bėgti tik įėjus (nors kai pamačiau masažo kambarį ir stalą tikrai norėjau stumti masažuotoją nuo savęs ir bėgti kuo toliau). Dėl visa ko pakeičiau pirminį prašymą – iš valandos į pusvalandžio trukmės masažą (4$). Masažo kambarys, tai prietemoje esanti patalpa su 4 čiužiniais ant grindų, du vienoje užuolaidos pusėje ir du kitoje, iš kurių tik vienas buvo kažkuo užtiestas.. Paprašė nusirengti.. Rūbus kartu su kuprine teko tiesiog numesti gale čiužinio, nes nebuvo kur pasidėti. Guldamasi ant čiužinio tikrai mintyse kartojau sau “Neringa, čia švaru, viskas bus gerai, ko nematai (nes prietema), to nėra”, pastūmiau pagalvę į šalį, nes ji irgi nepatraukliai atrodė ir priguliau. Masažuotojai priekaištų neturiu, viskas buvo tikrai neblogai, jau netgi buvau beveik atsipalaidavus (nors negrojo nei muzika, nei įrašytas jūros ošimas), kai visai šalia manęs, čia pat už užuolaidos pravirko leliukas.. Tada klausiausi kitos darbuotojos raminimo garsų, čiūčiavimo.. Ir galiausi išgirdau “leidy fynyš”. Ačiū, masažas neblogas, bet daugiau niekada čia negrįžčiau . 
Kojų masažas (3-4$) buvo kur kas tvarkingesnėj vietoj, tačiau aplink į fotelius sukritusios jaunosios masažuotojos, garsiai telefonuose žiūrinčios youtube, irgi didelio žavesio nekėlė.
Kelionė po Angkor Wat
Dažniausiai turistai samdo TukTuk’ą (prie motorolerio pritvirtinta “karieta” ) (15$) ir visą dieną važinėja po šventyklas, bet aš ne dažnas turistas, todėl kaip “gerai” išmananti Siem Reapą, pasiskolinau draugės motorolerį ir leidausi kelionėn viena (turėjau šventyklų žemėlapį).
Važiavau niekuo neišskirtinai, kaip ir daugelis vietinių – prieš eismą, tačiau, ne kaip daugelį vietinių mane sustabdė dėdės pareigūnai ir paprašė susimokėti 6$ baudą. Aš aišku paprašiau nuolaidos ir selfio, o ans tuo pačiu užklausė ar facebook’ą turiu. Tad susimokėjusi 3$ baudą, toliau nukūriau tuo pačiu keliu, tik įspėjo, kad prieš eismą greitai nelėkčiau.
Taigi ,toliau tęsiu kelionę, ir jau esant beveik prie pirmosios šventyklos sustabdo kontrolė ir paprašo parodyti bilietą.. Žinoma, aš galvojau bilietą nusipirkti prie įėjimo (nes kažkas man taip sakė..).
Tai vat, mergele, galvok iš naujo.. Turėjau grįžti atgal apie 8km iki bilietų kasų, kurios stovi toli gražu ne ant pagrindinio kelio. Vienos dienos bilieto kaina 37$.
Plačiau apie Angkor Wat šventyklų kompleksą galite paskaityti skaidrėse žemiau (informaciją pasiskolinau iš savo žaviosios kolegės Evelinos):
Skaidrės apie Angkor Wat šventyklas (parsisiųsti)
Belankant pagrindinę šventyklą mane užkalbina budistų vienuoliai ir paprašo nusifotografuoti kartu su jais. Paprastai fotografuotis prašau aš, bet šį kartą kažkaip viskas atvirkščiai. Įdomu.. Labai įdomu.. Žinoma stovėjau nuo vienuolių per tam tikrą atstumą ir šiukštu negalėjau priliesti jų nė piršteliu (moterims draudžiama prisiliesti prie vienuolių). Negana to, kad papildžiau savo nuotraukų albumąsu naujais vienuoliais, dar už šią trumpą fotosesiją gavau dovanų – sėkmės apyrankę.
Maloniai nustebinta ir pakylėta tęsiau kelionę po šventyklų kompleksą. Bevažiuodama į antrąją Angkor Thom šventyklą, šiek tiek išsukau iš kelio pasižvalgyti ir užtikau dramblių plovyklą (nežinau kiek tai yra plovykla, bet bent jau mačiau kaip juos plovė).
Grįžtame į šventyklų kompleksą – jis toks didelis, kad per 4-5 valandas apvažiavau ir apėjau visas pagrindines šventyklas, tačiau nespėjau aplankyti poros mažesniųjų, nes šventyklų lankymas baigiasi 17:30.
P.S. Į šventyklas draudžiama įeiti su trumpais sijonais, šortais bei neuždengtais pečiais.
Koh Rong Sanloem sala
Siem Reap – Sihanoukville- KohRong. Kelionė iš Siem Reapo autobusu (su dviaukščiais vienguliais ir dviguliais gultais iki Sihanoukville kurorto į abi puses kainuoja 34$, kelionės trukmė 9-10val. (patogu važiuoti per naktį) arba galima rinktis 50min. skrydį už ~100-150$ (į abi puses). Žinant kelionės datą iš anksto galima rasti ir kur kas pigesnių lėktuvo bilietų, todėl tikrai verta paieškoti. Naktinis autobusas buvo man nauja patirtis, nes dar nebuvau važiavusi autobusu su lovomis. Buvau nusiteikus blogesniam scenarijui, nei kad buvo.. Sakyčiau gan patogu, tvarkinga, tik WC esantis autobuse ne kažką (ir šiaip naktį smells not good), tačiau autobusas dažnai stoja prie parduotuvių ar kavinių, todėl galima apsilankyti ir ten. Keltas nuo Sihanoukville iki salos ir atgal, perkant bilietą iš anksto kainuoja 18$, o perkant tiesiai uoste – 22$ (kelionė vandeniu trunka gal 40-50 min).
Apsistojome rytinėje salos dalyje (įlankoje), joje kur kas labiau vėjuota ir banguota, nei priešingoje (pietvakarinėje) salos pusėje, tačiau pereiti į ramesniąją salos dalį per džiungles vedančiu taku trunka vos 20 min. Rytinėje salos pusėje galima grožėtis balto smėliu paplūdimiu, tačiau reikia paieškoti tinkamiausios vietos maudynėms, nes kai kuriose vietose atplaukia nemažai šiukšlių (daug plastikinių pakuočių…).
Pačioje saloje, išskyrus nedideles kavines, barus, bent porą masažo salonų (nežinau kiek tai atitinka žodį salonas), bei keleto mini marketų, daugiau nieko nėra. Nei gatvių, nei kelių, nei motorolerių.. vos keli takai.. Tvyro visiška ramybė, o vakarinį jaukumą kuria įlankos ošimas ir nuslūgusio vandens pakrantė, nusėta medžiuose švytinčiomis spalvotomis šviesomis.
Puiki vieta atsipalaiduoti, pasinerti į apmąstymus, pamedituoti ar tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio bei motorolerių ūžesio.
Pabaigai
Neneigsiu, jog buvo šiek tiek baimių, skristi be draugų ar artimųjų ir žinoti, kad Kambodžoje, iš ten esančių lietuvių, beveik nieko nepažįstu, tačiau, mano baimės ištirpo su pirmosiomis lėktuve praleistomis valandomis, kai užsimezgė šilti, draugiški pokalbiai su dar nepažįstamais arba minimaliai pažįstamais kolegomis.
Labiausiai džiaugiuosi ir esu dėkinga už žmones su kuriais susipažinau, ar kuriuos atradau iš naujo. Labai AČIŪ kolegoms, kurie manimi rūpinosi, skolino savo motorolerius arba mane vežiojo (paprastam turistui išsinuomoti motorolerį Kambodžoje BEVEIK neįmanoma (įstatymai)). Noriu pasakyti tik tiek- Jūs nerealūs!! Tiems, kurie liko dirbti Kambodžoje – su nekantrumu lauksiu Jūsų Lietuvoje, o jei nesulauksiu, tai pati atskrisiu jūsų parsivežti.
Trumpai:
Turistinė viza 30$ (norint gauti vizą taip pat reikia turėti/pateikti dokumentinę nuotrauką)
Maisto kainos kavinėse labai įvairios – nuo poros iki keliolikos dolerių už patiekalą (priklauso nuo vietos, kurioje valgai).
Cigaretės – pakelis korėjietiškų ar kambodžietiškų kainuoja nuo 0,9-1$, Malboro/Kent (nežinau ar tokie patys kaip Lietuvoje) – 1,5$.
Motoroleriai – eiliniam turistui nelabai pavyks išsinuomoti motorolerį, nebent turi ilgalaikę vizą, ar šiaip kažkokiu būdu ten praleidi daug laiko, tada gali susitarti dėl nuomos, kuri dienai kainuoja apie 14$ galima dar derėtis), o mėnesiui 80-120$.
Iki kitos kelionės!