Balis. 4 dalis (Raftingas, Batur ugnikalnis)

Raftingas

Sausio 15 d. Ryte išvažiavome išbandyti raftingo pramogos (plaukimas pripučiamaisiais plaustais). Kainos nuo 250 000 iki 700 000 Rp., nelabai aišku kodėl jos taip skiriasi, bet mums ši pramoga atsiėjo 350 000 Rp/ apie 24 Eur vienam žmogui. Gavome gelbėjimosi liemenes, irklus ir šalmus. Kad nusileistume iki upės reikėjo nulipti nuo aukšto kalno kokius milijoną stačių, netvarkingų laiptelių. Na gerai, kiek perdedu – apie 400, bet mažai nepasirodė

Sulipome į pripučiamą valtį kartu su mūsų “laivo” kapitonu praverde Monkey – visai šaunus bičas, jis net išmoko kelis žodžius lietuviškai, kad pakeltų ūpą irkluojant. Plaukimas vyko apie dvi valandas sraunia, akmenuota, bet nelabai pavojinga upe. Buvo tikrai smgu, plaukė daug turistų ypač daug kiniečių, vienoje iš daugelio valčių sutikome dar keturis lietuvius. Visai geras jausmas kitame pasaulio krašte (ir dar kur – upėje)  sutikti sava kalba kalbančių žmonių.

Ačiū Ignui už fotosesiją vandenyje :)

Batur ugnikalnis

sausio 16 d. 2 val. nakties., suskamba žadintuvas, šokam iš lovų, rengiamės šiltesnius rūbus (kelnės, kedai, megstukai, šalikai), iš anksto esame prisiskaitę, kaip lipant į ugnikalnį bus labai šalta, tad esame pasiruošę. Po 40 min. kelionės automobiliu vairuotojas sustoja pirmame punkte, kur apie 3 val. ryto gauname naktipiečius/pusryčius: bananinį blyną, kavos ir buteliuką vandens, o neturkus vėl išvažiuojame ir dar po 30 min. išlipame aikštelėje, kur pasitinka vietinis gidas, išdalina mums žibintuvėlius ir apie  4  val. pajudame ugnikalnio link.

Tamsu, šilta, daug žmonių su žibintuvėliais ir savo gidais. Pirmą pusvalandį einame gan lygiu keliu, kuris pamažu pradeda darytis statesnis, vėliau lipame uolienomis, kas 15-20 min. stabtelime atsikvėpti, atsigerti vandens ir pasišviesdami einame toliau. Kuo aukščiau, tuo sunkiau eiti, bet gražiau žiūrėti į paskui mus žemiau lipančius žmones, o tiksliau į matomas jų žibintuvėlių švieseles. Judanti žibintų jūra – neapsakomai gražu!
Kalnas vis statesnis, darosi sunkiau statyti kojas, kelias jau nebe toks uolėtas, bet smėlėtas ir nelabai tvirtas, todėl tai vienam, tai kitam slysteli kojos, bet maždaug po 2 val. kopimo mes sėkmingai pasiekiame aukščiausią ugnikalnio tašką, kur nebuvo taip šalta kaip skaitėme tuose straipsniuose, kelnių ir megstukų trumpam prireikė, bet pirštinių ir kepurių tikrai ne, nes patekėjus saulei greitai pasidarė karšta.

Taigi, fotografuodamiesi bei valgydami pusryčius pasitinkame aušrą. Užburiantis vaizdas…

Pusryčiai ant ugnikalnio

kiaušinukas :)

Labas rytas!

įveiktas Batur ugnikalnis

kalnai kalnuoti

Ryto grožis

įkopėme dar prieš aušrą

Ryto grožis

Ryto grožis

Du romantikai :)

tarp garinių versmių

garai iš ugnikalnio versmių

garai iš ugnikalnio

tarp garinių versmių

parizikuokim dėl nuotraukos

ugnikalnio briaunomis

lipimas žemyn nebuvo lengvas

Mes pakeliui namooOoooo!

 

 

Apačioje Baturo ežeras, kalnai, iš kitos pusės kraterio duobė..

Yra net keletas vietų, kur  ugnikalnis stipriai garuoja šiltais garais ir pats mus įspėja, kad yra “gyvas”… veikiantis..

Visas svajas ir romantikas išsklaido kalno viršūnėje atsliūkinusi, kaip gidas sako – krateryje gyvenanti beždžionė, kuri puikiai išsireikalavo  sumuštinių su bananais. Jei tiksliau, tai išsirinkusi iš sumuštinių bananus ji išmėtė batono riekes. Gavusi dėmesio, prisivalgiusi bei mus pralinksminusi vėl nusileido atgal į kraterį.

Supykusi ant Arūno

Gražuola mūs

 

 

 

Patekėjus saulei visą kraterį apėjome aplink stačia, siaura kalno briauna ir nusileidome žemyn. Atgal leistis kiek sudėtingiau, nes kojos stačiu smėlėtu šlaitu dar labiau slysta, bet galiausiai 8:40 jau buvome kalno apačioje ir pavargę, bet laimingi iškeliavome namo atgal į Ubud.

iškritę po žygio

Tik ką nusileidę nuo ugnikalnio

Gal ir ne tokie pavargę visgi buvome

Dar ne pabaiga