Gili Trawangan sala
Gili salos – trys populiariausios Trawangan, Meno ir Air – Indijos vandenyne, prie Lomboko salos krantų esančios salos.
O viskas prasidėjo ne taip, kaip tikėjausi…
Sausio 18 d. 7:40, pagaliau sulaukėme taksisto, kuris nuvežė mus į uostą, kad galėtume išplaukti į Gili Trawangan salą. Vairuotojas vėlavo, nes kurį laiką nerado mūsų vilos. Akimirką buvau pagalvojusi, kad tik neliktume apgauti dėl nuderėtos kelionės kainos. (plaukimas į abi puses fast boat, kur taksi paima ir parveža į namus, kainavo 450 000 Rp/ apie 32 Eur žmogui).
Pirmoji nesėkmė – atvykusi į uostą pastebėjau, kad neturiu telefono. Nežinau kur palikau – arba namuose, arba taksi automobilyje.. Deja, ne pirmas kartas (tik iki šiol sėkmingai atgaudavau. Tikiu, gal ir šį kartą kaip nors stebuklingai atsiras).
Labai nusiminiau, supykau pati ant savęs ir ant viso pasaulio. Beje, kaip tik neseniai iš vieno žmogaus išgirdau mintį, kad jeigau kažką darai būdamas piktas, tai būtinai nepasiseks. Ir ką jūs manote?
Taigi, sėdžiu ant greitaeigio katerio stogo, pajudame iš uosto, vaizdas gražus, saulė plieskia, tad išsitraukiu neseniai nusipirktą savo gražiąją skrybėlę ir štai – meno kūrinys jau man ant galvos. Kateris greitėja, vėjas stiprėja, grožiuosi neapsakomais jūros bei salų vaizdais ir tik šast mano meno kūrinys nupučiamas tiesiai į vandenyno platybes 
Tai ir buvo paskutinis kartas, kai ją mačiau. 😀
Dar su skrybėle
liūdesys jau be skrybėlės
pakeliui į Gili Trawangan salą
Bintang time!
Ok pagalvojau, o kas toliau? Kas dar gali šiandien nutikti? Reikia arba nebebūti piktai, arba laukti naujų “siurprizų”.
Taigi, nusprendžiu nebebūti pikta! Ir štai, jau atrodo viskas gerėja, beplaukiant jūroje pamatėme būrį šokinėjančių delfinų. Koks grožis!
Po 2 val. ir 30 min. plaukimo išlipame Gili Trawangan saloje, vis dar labai karšta, tad skubiai ieškome kur apsistoti, nes iš anksto nebuvome susiradę kur gyventi. Vaikštinėjame pagrindine gatvele, bet kadangi esame pasikrovę nemažai mantos, tai ilgai klaidžioti nenusiteikę imame kokį dešimtą po ranka pasitaikiusį pasiūlymą ir einame trumpam atsipūsti.
Ir atsipūtė Arūnas ant mano akinių.. Dar viena šiandienos netektis. 
Hmm.. Sėdžiu karštą dieną ant kranto, stebiu nepasakomai gražų vaizdą, be telefono, be skrybėlės, be akinių ir galvoju – gal reikia apsipirkti? 😀
“Juodoji” diena eina į pabaigą, nieko ypatingo nuveikti nespėjome, apėjome salą, kelis barus/restoranus ir diena baigėsi. Beje, salą apeiti trunka apie 2 val. 30 min.
Kitą rytą (sausio 19 d.) išsinuomojom dviračius (kainuoja tiek, kiek Balyje motoroleris – apie 50 000 Rp/~3,3 Eur dienai), tad dar kartą apvažiavome salą, pasigrožėjome ramios žydros jūros vaizdais, buvo kelios vietos, kur važiuoti nelabai įmanoma, nes ratai klimsta į smėlį, todėl reikėjo stumtis dviratį.
mediteišn
kukurūzas
nepravažiuojamoji dalis
Rojus?
atvirukai
Jūra, gražios vilos, vasarnamiai, kavinės, barai, restoranai.. Aplinkui salą eina gatvė vien turistams. Paklaidžiojus kiek siauresnėmis gatvelėmis po salos vidų, galima pamatyti Gili Trawangan vietinių gyvenimo kasdienybę, kuri nėra tokia spindinti kaip turistinė pusė. Tai, kur kas paprastesnis, skurdesnis gyvenimas (kaip ir Balyje). Vietiniai išorės namų aplinkos per daug nepuoselėja, šiek tiek prasišluoja ir gana, ne taip, kaip Lietuvoje, kai žmonės rungtyniauja, kas gražiau užsisodins savo gėlių darželį. Tačiau namų viduje švaru – daug kur užeinant į “parduotuvėles” prašoma arba bent jau tikimasi, kad nusiausi batus/šlepetes ir užeisi basas.
Žmonės čia į viską žiūri paprasčiau, nesvarbu ką ir kaip jie veikia – ar valgo ryžius nuo bananų lapų, ar laisto dulkėtą gatvę, ar daro masažą, ar siūlo Magic musrooms (magiškuosius grybukus) – visi atrodo laimingi. Na nebent tik prekybininkės bobulės apsimeta nuskriaustomis, kai neperki sarongo (skraistės, skirtos apsijuosti liemenį prieš einant į šventyklą
Po pietų nutarėm patyrinėti jūros koralus ir vandens gyvūniją, tad išsinuomoję kaukę bei lastus nėrem į vandenį. Dabar jau ir aš galiu patvirtinti, kad šie koralai savo grožiu bei įvairove neprilygsta prieš tai matytiems Menjan saloje, tačiau, kaip pirmam kartui (Arūnui), tai buvo labai įdomi patirtis ir vaizdai.
Iškart po šios pramogos dviračiais tekini lėkėme į kitą salos pusę palydėti saulės, ir bevažiuodami palydėjome… :).
nardom
ramybė
pasiūlymas :D
naktinė open kichen
Gili salos taksi
Gili salos taksi
Gili salos taksi
Gili salos taksi
išvykstam iš Gili
masė ant stogo :)
relax
Po saulėlydžio, vakare, dar spėjau išbandyti masažą, kurie šioje saloje ypač pigūs, gal todėl kad ne sezonas ir gan mažai turistų. Už valando trukmės “Balines” masažą (salone) sumokėjau tik 100 000 Rp/~7Eur. Nerealu? Bet pamasažavo taip, kad tą vakarą daugiau masažų nenorėčiau. Nors aš iš tų žmonių, kur po masažų visada sako, kad galėjo būti stipriau, bet šį kartą buvo gerokai per stipriai, tačiau nelabai galėjau ją sustabdyti, nes kai pasakiau “ a little bit too strong”, tai ji sako “aaa strong?” ir suprato, kad prašau stipiau. Deja..
Žodžiu, saloje praleidome 2 naktis. Iš pradžių atrodė, kad joje nelabai yra ką veikti, bet jei galėčiau atsukti laiką atgal, tai apsistočiau čia bent viena diena ilgiau.
Kuta (Balis)
Sausio 20 d. Grįžome gerokai po pietų, tad pasidėję vešbutyje daiktus patraukėme į centrą kur nors pavalgyti ir atsisveikinti su jūra/vandenynu. Kol pavakarieniavome pradėjo temti, tad suskubome paplūdimio link, nes, kaip žinia, saulėlydis čia trunka vos kelias akimirkas. Tam, kad nueiti iki jūros, turėjome praeiti gausybę prekeivių.. ir spėkit ką – jūros nematėm, nes prekeiviai mus įtraukė į savo žabangas. Taip.. mes apsipirkom ir prisipirkom.
Vienas iš pirkinių buvo lagaminas, nes grįžtant pasikrovėme daugiau daiktų nei į priekį – lauktuvės gi :D.
Beje, gavome žinių dėl mano pamesto telefono – sako, kad taksistas rado, tad sutarėm, kad iki vakaro atveš čia, į Kutą
, bet niekas jo neatvežė. Neaiškiai sužinom, kad neva neturėjo laiko ar pan. Tad lig šiol esu nežinioje, bet vis dar tikiu, kad jis kaip bumerangas grįš pas mane
Kitą rytą jau judėjome oro uosto link. Liūdna, kai atsotogos eina į pabaigą, bet dar turime 3 dienas Singapūre.
viešbutis Kutoje
sudie, Bali
Balio oro uostas
Patarimai:
- VIZA. Balyje vizos reikia tik tuo atveju, jei planuojate apsistoti ilgiau nei 30 d.
- BANKAS. Prieš išvykstant į Indoneziją ar kitą tolimą šalį rekomenduojama informuoti savo banką apie kelionę, nes neįspėjus gali blokuoti pinigų išsigryninimą kai kuriose šalyse. Mūsų atveju šis patarimas nepadėjo (banką buvome įspėję mažiausiai 2 kartus), bet banko darbuotoja “pamiršo”, kad DNB bankas blokuoja atsiskaitymus Indonezijoje ir teko iš ten skambinti (bei rašyti el. laišką) ir priminti, kad atblokuotų. Dėl skirtingų laiko juostų procesas (bendravimas ir atblokavimas) užtruko gerą parą, bet visa laimė, kad iš Lietuvos vežėmės grynųjų pinigų. Išvada: įspėjimas ne visada suveikia, tad reikėtų turėti šiek tiek grynųjų.
- IŠVYKIMAS IŠ BALIO. Dar Lietuvoje teko skaityti, kad išvykstant iš Balio reikia turėti grynųjų pinigų (rupijomis), nes oro uoste reikia susimokėti kažkokį “išvykimo” mokestį, tačiau jokio mokesčio mokėti nereikėjo, tad grynuosius išleidome oro uosto kavinėse. Išvada: grynųjų pinigų išvyksnant iš Balio (oro uoste) pasilikti nereikia :).
Susiję straipsniai
